Žemos kokybės -ferolydiniai, naudojant tiglius, pradėti lydyti apie 1860 m. Vėliau feromangano ir ferosilicio, kuriuose silicio kiekis mažesnis nei 12 %, lydymas buvo sukurtas naudojant aukštakrosnius. 1890–1910 metais Prancūzijoje pradėti gaminti ferolydiniai naudojant elektrines lankines krosnis. H. Moissanas atliko sistemingus eksperimentus su sunkiai-sumažinamais elementais, naudodamas elektros lanko krosnis, o PLTH Roult pritaikė tai pramoninėje gamyboje. Tuo metu koksas ir medžio anglys buvo naudojami kaip reduktorius atitinkamoms rūdoms redukuoti, o produktai dažniausiai buvo daug{15}}anglies.
Po 1920 m., siekiant patenkinti aukštos-kokybės plieno ir nerūdijančio plieno kūrimo poreikius, prasidėjo naujas mažai -anglies išskiriančių geležies lydinių gamybos etapas. Viena vertus, remiantis 1898 m. K. Goldschmidto pasiūlytu aliuminoterminiu procesu, buvo sukurtas kai kurių anglies -be anglies lydinių ir grynų metalų lydymas naudojant aliuminoterminį procesą; kita vertus, buvo sukurtas džiovinimo rafinavimo metodas, skirtas oksiduoti silicio{7}} turinčius lydinius elektrinėje krosnyje. Dėl didelių aliuminioterminio proceso gamybos sąnaudų plačiau buvo naudojamas išsausinimo rafinavimo metodas. Net ir šiandien šiuo metodu daugiausiai rafinuojamas vidutinio-anglies, mažai anglies dioksido į aplinką išskiriantis{11}} ir itin-mažai-anglies ferochromas, vidutinio-anglies ir mažai{15}}anglies feromanganas bei metalinis manganas. Karšto{17}}maišymo metodas, skirtas ferochromui valyti, apima skystos rūdos ir kalkių lydalo sumaišymą su silicio-chromo lydiniu karštu maišymu, kad paspartėtų reakcija; tai tolimesnė džiovinimo rafinavimo metodo plėtra. Be to, elektrolizė naudojama gryniems legiruojantiems priedams (pvz., metaliniam manganui) gaminti, o vakuuminis dekarbonizavimas – itin-mažai-anglies ferochromui, turinčiam itin mažą anglies kiekį, gaminti. Pastaraisiais metais taip pat buvo sukurti ferochromo ir feromangano rafinavimo metodai naudojant gryno deguonies pūtimą.
